Šventoji Dvasia, savo tarno Mečislovo sieloje Tu pasėjai sėklą, kuri sudygusi davė gausių vaisių. Nebaigęs jokių mokslų, tik Tavo vadovaujamas, jis mokslininkams, studentams ir eiliniams žmonėms skelbė mokslą apie tikrąją Šviesą. 
Devynerius metus Mečislovas, sovietiniuose lageriuose kentėdamas už tikėjimą ir meilę Tėvynei, dalinosi su likimo broliais paskutiniu kąsniu. Jo gera širdis nepasidavė piktiems jausmams, tad pagaliau net užkietėję nusikaltėliai pradėjo dalintis duonos kąsneliu su juo ir kitais. 
Šis žmogus atstatinėjo bedievių griaunamus kryžius Lietuvoje, Kryžių kalne, sakydamas: „Nors ir sunaikina pastatytą kryžių, bet jo šaknys lieka, vėl prigis“. 
Viešpatie, tegul jis būna mūsų užtarėjas Altoriaus garbėje. 
Dievo tarno Mečislovo užtariami, prašome mums padėti [paminėti prašymą]. Amen. 
Dievo tarne Mečislovai, užtarki ir melski už mus!
 Jėzau, sustiprink mūsų tikėjimą, užtariant Dievo tarnui Mečislovui!
„Tėve mūsų...“, „Sveika, Marija...“, „Garbė Dievui Tėvui...“