Mūsų Mielas ir Gerbiamas Kunige Sauliau!

Nuvingiavo Tėviškės takelis pro žalią kaimą, pro beržus verksnius.
Lyg vaikas suklupau ant kelių išgirdęs Tavo, Viešpatie, žodžius.

Tarsi skardus varpelio aidas suskambo meile deganti širdis,
Ir kiek joje čia ryžto, meilės – ištart „Sudie, einu, nes šaukia Jis!”

Šiandiena rankos, Viešpatie, vėl kyla,– Švenčiausias Kraujas liejasi srove,
Širdis jums dėkingumo maldą pina Trisdešimtųjų metų apsupta skraiste.

Už Tėviškąją širdį jums dėkojam, už meilės duoną, rūpestį, maldas.
Te gamta siaučia, daužosi, dejuoja, bet Jūsų žodis mus prie Dievo ves.

Tad linkime sėkmingos Jums kelionės ir nepamiršti mūsų aukoje,
Labai mums reikia dieviškos malonės,– Jūs jaučiat tai savojoj širdyje.