Spalio mėnesį mažieji karitiečiai aplankė vienišą mūsų parapijos senjorę, devintąją dešimtį perkopusią sesę Aureliją. Šitaip į ją kreiptis prašė ji pati – kadangi visi esame Dievo vaikai, galime vadinti vieni kitus broliais ir seserimis.

Buvome svetingai priimti, vaišinomės gardžiais mums iškeptais moliūgų blyneliais su namine uogiene. Ypač džiaugiamės, jog sesė Aurelija pasidalijo su mumis per ilgą ir turiningą gyvenimą sukaupta išmintimi.

Ji priminė mums, kad mūsų gyvenimas žemėje yra trapus ir laikinas, kad gyvendami čia mes ruošiamės Amžinybei, kur mūsų laukia tikrasis džiaugsmas ir laimė.

Gavome ir namų darbų! Turėsime stengtis nedaryti kitam to, kas mums patiems nepatinka. Už viską labai ačiū, miela sese Aurelija!

Senolei vaikai padovanojo pačių dekoruotą drobės maišelį, kurį anksčiau pagamino kūrybinių edukacijų metu.

Ačiū Kristinai Taurosevičiūtei už dar vieną galimybę patirti kūrybos džiaugsmą.