Lurdas – tai maldos ir susikaupimo vieta, įkvėpta Prancūzijos Lurdo miesto, kuriame Švč. Mergelė Marija apsireiškė šv. Bernadetai. Tokie grotą primenantys statiniai visame katalikiškame pasaulyje kviečia stabtelėti, pabūti tyloje, melstis ir patikėti Dievui savo rūpesčius, prašymus bei padėkas. 

Lietuvoje Lurdai statomi įvairiose vietose – prie bažnyčių, parapijų šventoriuose, vienuolynų teritorijose ar gamtos apsuptyje. Jie dažniausiai kuriami iš lauko akmenų, darniai įsilieja į aplinką ir tampa gyvo tikėjimo, bendruomeniškumo bei pagarbos sakraliai erdvei ženklu.

Mūsų parapijos šventoriuje esantis Lurdas gimė klebono a. a. kun. Sauliaus Paliūno iniciatyva su Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pritarimu. Jis sumanė pastatyti Lurdą, kad Švč. Mergelė Marija globotų mūsų parapiją ir kad net tuo metu, kai buvo ribojami žmonių susibūrimai viešose vietose ir gyvenome karantino sąlygomis, tikintieji turėtų saugią erdvę asmeninei maldai. Kunigas iniciavo architekto Dariaus Jakubausko suprojektuoto Lurdo statybas ir pasirūpino Švč. Mergelės Marijos skulptūros pargabenimu į parapiją.