Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir aš jus atgaivinsiu.(Mt 11,28)

Adoratio — lot. k. garbinimas, žavėjimasis. Adoracija – nėra lengvas maldos būdas, nes atrodo, kad ji visiškai neliečia mūsų jausmų. Tyla adoracijoje yra labai svarbi. Daug žodžių čia nereikia. Svarbiausias dalykas, kurį adoruojantysis turi „daryti“ – tai būti. Kūno laikysena gali būti įvairi -galima klūpėti, sėdėti, stovėti, tačiau viską reikia daryti pagarbiai, nes adoracijoje kaip jokioje kitoje maldoje iš tikro esame Dievo akivaizdoje. Esame priešais Jėzų, kuris realiai ir visas yra šioje Ostijoje. Adoracijoje reikia pasitikėti, nes tik tikėjimu galime priimti tokį neįmanomą dalyką – pats Dievas, kuris savo Žodžiu viską sukūrė ir palaiko, Visagalis, prieš kurį lenkiasi kalnai ir jūros – Jis dabar priešais mane duonos paplotėlio pavidalu!

Kaip melstis?

Adoraciją pradėti ir užbaigti dera Švč. Sakramento pagarbinimo malda. Adoracijoje veikiu ne aš. Adoracijoje veikia Dievas. Jis mane mato ir keičia mano širdį. Dievas gali veikti įvairiai. Jis gali leisti, kad aš kažką jausčiau, o gali ir aplenkti jausmus. Bet tai, kad aš nieko nejaučiu, anaiptol nereiškia, kad nieko nevyksta. Dievas veikia mūsų viduje. Tad svarbiausia adoracijoje – būti ir leisti, kad Jėzus žiūrėtų į Tave. Adoruodami paprasčiausiai būname su Jėzumi, esame Jam atviri, tarsi „nurengiame savo širdį“ ir leidžiame Jėzui meiliai žvelgti į mus.

Adoracijos metu galima giedoti giesmes. Patartina, kad jos būtų nukreiptos į Jėzų ne todėl, kad visos kitos giesmės būtų mažiau vertingos, bet kad adoracija – ypatingas buvimo su pačiu Jėzumi laikas. Taip pat galima giedoti ir giesmes Marijai, nes būtent Marija buvo tobuliausia „adoruotoja“. Ji nešiojo Jėzų savyje, jos akys nuolat buvo nukreiptos į Jį. Ji dėmėjosi Jėzaus žodžius ir svarstė juos savo širdyje. Ji geriau už kitus buvo į Jėzų „įsižiūrėjusi“. Iš Marijos galime mokytis žiūrėti į Jėzų, kaip ji tai darė.

Taip pat galime melstis kartotine malda naudodami rožančių. Gailestingumo vainikėlį. Jėzaus, Marijos ir visų Šventųjų litanijas. Galime tyliai kartoti trumpus kreipinius į Jėzų: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“; „Jėzau, garbinu Tave“; „Ateik, Viešpatie Jėzau“; „Jėzau, pasilik su manim“; „Viešpatie, pasigailėk manęs“ ir pan. Geriausia melstis tokiu kreipiniu, kuris tuo metu plaukia iš širdies.

Kiek melstis?

Kiekvienas pagal galimybes pasirenka adoracijos laiką. Viena iš labiausiai paplitusių adoracijos formų – šventoji valanda. Tai adoracija, trunkanti iki valandos ilgio. Patartina, kad asmeninė adoracija vyktų nemažiau pusės valandos. Ne todėl, kad kažkas nustatė tokią taisyklę, bet grynai dėl mūsų žmogiškumo. Maždaug 5 min. užtruksime kol nurimsime. Dar 5 min. užtruks įžangos ir pabaigos maldos. Apie 10 min. galėsime ramiai pabūti su Jėzumi. O jei dar giedosime kokią giesmę ar melsimės maldą – tylos liks dar mažiau. O būtent tyla yra viena iš esminių adoracijos dalių. Jai visada reikėtų palikti laiko.

Taip pat raginu kuo gausiau dalyvauti šv. Mišių aukoje, kurioje melsimės už parapiją: ši malda apima visus parapijiečius, ligonius, visas organizacijas, geradarius. Todėl labai svarbu, kad į Viešpaties rankas visi kartu sudėtume savo maldas.

„Bet ateis valanda – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.“ (Jn 4, 23)

Jūsų viena valanda, padovanota Jėzui, suteiktų Jo Širdžiai didelį džiaugsmą, o mums visiems malonę nepaliaujamai garbinti Viešpatį.

Jis mus kviečia: „Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi“ (Mt 26, 38)

Visą amžinybę Jus svaigins Viešpaties Meilė, nes žemėje pasirinkote vieną valandą praleisti su Juo Švč. Sakramente. Švč. Sakramento garbinimas yra kiekvieno krikščionio pašaukimas, nes buvodami prie Jėzaus užmezgame su Juo asmeninį santykį, vienijamės tarpusavyje ir kuriame dieviškos meilės saitais jungiamą bendruomenę. Eucharistija atneša į žmonių širdis ramybę. Todėl „nėra veiksmingesnio bei patikimesnio būdo pasiekti tvirtą bei ilgalaikę taiką pasaulyje, kaip Švč. Sakramento garbinimas”. (Pal. popiežius Jonas Paulius II).

Garbindamas krikščionis slėpiningai prisideda prie pasaulio esminio perkeitimo ir Evangelijos daiginimo, nes kiekvienas, kuris meldžia Išganytoją, savimi patraukia ir pakylėja prie Dievo visą pasaulį. Budėdami prie Viešpaties, mes su Juo pažindiname tuos, kurie Jo dar nepažįsta, arba yra tolimi.

Kartą Arso klebonas Ž. Marie Vianney pastebėjo, kad vienas žmogus, paprastas valstietis, ilgam pasilikdavo bažnyčioje nieko nekalbėdamas. Kai jis to žmogaus pasiteiravo, ką šis veikiąs, žmogus atsakė: „Žiūriu į Jį, Jis žiūri į mane, ir mums gerai kartu„. Svarbu suvokti, kad tinka Viešpačiui visiškai pasitikint atiduoti visą save, būti savimi su visais ribotumais ir rūpesčiais, ne todėl, kad vien tik apie tai kalbėtume Dievui, bet kad visa tai būtų galima aukoti ir perkeisti.

Mąstyk manyje, Jėzau,
tada ir aš mąstysiu aiškiai ir šviesiai.
Kalbėk manyje, Jėzau,
tada ir aš kalbėsiu jautriai ir tiesiai.

Veik per mane, Jėzau,
ir kilnūs bus mano veiksmai,
šventi mano darbai,
ramybės kupinas poilsis.

Persmelk mane, Jėzau,
įsiskverbk į mano širdies gelmes,
kad visi manyje galėtų matyti,
kaip neapsakomai Tu mus myli.

Teresė Neuman

Kad malda tęstųsi visą laiką, kviečiame registruotis ir jungtis į Švč. Sakramento adoraciją. Adoravimui gali registruotis pavieniai žmonės, klasės, grupelės, šeimos ir t.t.

Tikintieji, galintys skirti laiko adoracijai, kviečiami kreiptis į koordinatorę.

Adoracijos koordinatorė: Nijolė Vežikauskienė mob.tel. 866355203,      860194615