Ką sako prisikėlęs Kristus?

Mieli broliai kunigai, vienuoliai, vienuolės ir visi geros valios žmonės,

Nuoširdžiausiai sveikinu visus, sulaukusius džiugaus Kristaus Prisikėlimo ryto.

Prisikėlęs Kristus sako: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” (plg. Mt 28,20). Šie padrąsinimo žodžiai mus visus saugiai veda per žemę į amžinuosius mylinčio Tėvo namus. Dangaus Tėvas Taboro kalne kalbėjo: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!” (Mk 9,7b). Ypatingai nuoširdžiai klausė ir vykdė jo valią šiais metais Lietuvoje minimas amžino atminimo kardinolas Vincentas Sladkevičius. Savo herbe jis įrašė: „Viešpatie, padaryk mane gerumo ženklu”. Tokiu gerumo ženklu Lietuvai šiandien suspindo prieš kurį laiką Gyčio Padegimo režisuota ir Šiaulių dramos teatre pastatyta Augustino Strindbergo dviejų dalių drama „Velykos”. Kaip sakė režisierius, spektaklis iš tiesų „ekologiškas”, be „sintetikos”. Pridurčiau, jog ši drama iš tiesų spinduliuoja tyrumu ir minties gilumu. Aktoriai gvildena moralines dorybes ir primena, jog tikėjimas, viltis ir meilė niekur nepradingo. Moralės įstatymas tebėra svarbiausias kelias, vedantis į Dievą. Pavasaris žengia per Lietuvą, tačiau tarp žmonių jaučiamas atšalimas. Nemokame bendrauti. Šiais metais jau nužudyta 14 žmonių, daug smurto neteisybių ir grubių bei įžeidžiančių žodžių, sprendžiant įvairias problemas. Ne kartą pajuntame, jog Kristus mumyse yra miręs, o gal Jį iš mūsų atėmė pasaulio vilionės, mūsų aistros, alkoholis, narkotikai, o gal klaidinančios nuomonės ir filosofijos?

Žvelkime į Prisikėlusį Kristų, kuris mums visiems sako: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane,- nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius” (Jn 11,25-26). „Ar tai tiki?“, – Mirties Nugalėtojas Kristus šiandien klausia kiekvieno žemės keleivio. Į šį klausimą mes turime atsakyti tvirtu tikėjimu ir pasitikėjimu. Kartu su apaštalu Petru ištardami: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius” (Jn 6,68). Tvirtai tikėdami ir pasitikėdami Prisikėlusiu Kristumi, mes žinome, jog Jis mus prikels paskutiniąją dieną (Plg. Jn 6,40).

Brangūs broliai ir seserys. Šiandien žmonės bijo netekti darbo, bijo susirgti, bijo kančios ir nežinios, kuri ilgą laiką vargina žmoniją. Tačiau, brangieji, labiausiai turime bijoti netekti Jėzaus, netekti amžinybės, prarasti tikėjimą ir pasitikėjimą Prisikėlusiu Kristumi.

Šalinkime iš savo gyvenimo kelio visa kas trukdo gyventi vienybėje su Dievu ir drumsčia mūsų sąžinę bei jausmus. Įsileiskime į savo širdis ir šeimas Prisikėlusį Kristų, kuris mums neša ramybę ir sugyvenimą, džiaugsmą ir paguodą, stiprybę ir viltį. Ir su apaštalu Pauliumi tarkime: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina” (Fil 4,13).

Džiugių ir viltingų Kristaus Prisikėlimo švenčių jums visiems nuoširdžiai linki
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis