GAILESTINGOJI MEILĖ

Mieli broliai kunigai, vienuoliai, vienuolės ir visi geros valios žmonės.

Nuoširdžiausiai sveikinu visus, sulaukusius džiugaus Kristaus Prisikėlimo ryto.

Prisikėlęs Kristus sako: “Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“(Jn 11, 25-26). Į šį klausimą turime atsakyti ne žodžiais, bet gyvenimu. Kristus primena: “Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10,10b).

Žmogaus gyvenimas yra sunkus ne todėl, kad daug svarbių dalykų nepavyksta, bet dėl to, kad antraeiliai dalykai padaromi gyvenimo centru. Išganytojas primena: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6,33). Ieškoti Dievo karalystės, tai atidžiai kalbėti Tėve mūsų maldą ir prašyti,- teateinie Tavo karalystė. Ši karalystė yra tiesos, meilės, šventumo ir džiaugsmo karalystė. Juk Evangelija yra Geroji naujiena. Kristus nepasmerkė nusidėjėlės moters, bet ją išlaisvino, tardamas: “Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8,11b). Tai gailestingoji meilė, kuri trokšta ne pasmerkti, bet išgelbėti žmogų. Juk Kristus nori, kad žmogus atsiverstų ir gyventų visavertį gyvenimą, pilną tiesos, gerumo ir tikro džiaugsmo.

Nuoširdus gyvenimas pagal Evangeliją žmogui suteikia saugumą, ramybę ir laisvę. Šalia mūsų Evangelijos knyga, begalinė išmintis ir gailestingoji Dievo meilė. Ar ją skaitome?! Šiandien, kuomet pasaulis susirūpinęs karo baisybių akivaizdoje, mums visiems reikia sugrįžti prie Dievo ir maldos. Atlikti nuoširdžią išpažintį ir tvirtai stovėti kartu su kenčiančiu Kristumi, kuris nuo kryžiaus prabyla į mus: “Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! (Mt 11,28). Kristaus žodžiai turi įsikūnyti mūsų kasdienybėje, kad gyvenimas taptų prasmingas ir laimingas. Evangeliją reikia skaityti prisikėlimo šviesoje. Kristaus prisikėlimas yra mūsų gyvenimo širdis. Prisikėlęs Kristus parodo save koks Jis yra. Kristus yra mirties ir nuodėmės nugalėtojas. Jis mus be galo myli jau dabar, o žengdamas į dangų sako: “Paruošti jums vietos pas Tėvą einu ir jūsų tad širdys tegul nesibijo liūnai apsiniaukusių žemės dienų“. “Einu jums vietos paruošti! Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 14, 2b-3). Kokia nuostabi ateitis laukia ištikimųjų Kristaus sekėjų.

Suprasdami, kokia meile mus myli Dievas, jau šiandien turime priimti kiekvieną žmogų su pagarba ir meile. Ypatingu dėkingumu, nuoširdumu ir meile turime spinduliuoti savo šeimose.

Matydami, kaip šventoji Motina Teresė iš Kalkutos rūpinasi ligoniais ir apleistaisiais, žmonės taip pat norėdavo apaštalauti. Tokiems žmonėms šventoji Teresė sakydavo: “Eikite namo ir mylėkite savo namiškius“. Atidžiau pažvelgę mes pamatome, kad mūsų šeimose yra daug pavargusių, persidirbusių ir įvairių negandų kamuojamų žmonių. Jiems reikia mūsų atjautos ir dėmesio. Nuo čia ir pradėkime. Apaštalas Paulius sako: „Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!“ (1 Tim 5,8).

Brangūs broliai ir seserys, parneškime į namus Prisikėlusio Kristaus ramybę ir meilę. Tegul mūsų šeimų židiniai tampa mažosiomis šventovėmis, kuriose nesigirdėtų piktų žodžių, bet viešpatautų Prisikėlusio Kristaus dovanota meilės, tiesos ir džiaugsmo dvasia.

Nuoširdžiai jus visus laiminantis

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

Šaltinis: Šiaulių vyskupija.