Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kalbėdamas apie šiandienines mūsų gyvenimo aktualijas, pabrėžia nuosaikų ir kompromisinį visų sprendimų būdą. Pasak jo, svarbu ieškoti būdų, kaip dar labiau nesukiršinti žmonių iki tokio lygio, kad taurė persipildytų, nes tuomet žmonės pradeda elgtis neracionaliai. Dvasininkas pasidalino mintimis apie požiūrį į skiepus, homoseksualių žmonių partnerystės įstatymą bei Bažnyčios vietą šiandieninėje visuomenėje.

– Šiuolaikinis gyvenimas pastaruoju metu gerokai pasikeitęs ne tik nuo Bažnyčios atsiradimo laikų, bet ir nuo to, kaip gyvenome prieš 10 ar 20 metų. Kaip savo vietą šiuolaikinėje visuomenėje mato pati Bažnyčia?

– Iš tiesų, gyvenimas pasikeitė, todėl Bažnyčia šiuo metu taip pat apmąsto savo vietą visuomenėje. Popiežius Pranciškus visai Bažnyčiai davė užduotį apmąstyti savo pačios tapatybę, Bažnyčios situaciją visuomenėje ir jos reikšmę žmogaus asmeniniame gyvenime. Jis pasiūlė sinodą (krikščionių bažnyčios susirinkimas, šaukiamas spręsti svarbiems klausimams – red.) vietinėse bažnyčiose, o po kelerių metų jau pasauliniu mastu vyks bendras aptarimas, kaip Bažnyčia save įsivaizduoja, kokie surinkti žmonių pastebėjimai ir lūkesčiai Bažnyčiai.

Bažnyčia visada vaidino labai svarbų vaidmenį, ypač Vakarų kultūrose: vakarietiškos visuomenės gyvensena, mąstymas, netgi posakiai sukasi apie biblinę pasaulėžiūrą. Daugybė mūsų gyvenimo detalių, kaip mes bendraujame vieni su kitais, vyrų ir moterų lygiavertiškumo principas, nuostata, kad vadovas turi tarnauti, o ne viešpatauti, kad žmonės turi vertinti vieni kitus kaip brolius ir seseris, t. y. kurti bendruomeniškumo atmosferą, visa tai ateina iš krikščioniškos pasaulėžiūros.

Bažnyčios įtakos silpnėjimas paprastai lemia ir visuomenės susvetimėjimą. Tai mes matėme sovietiniais laikais, kai Bažnyčios veikla buvo labai stipriai apribota, o kai kur net visiškai užgniaužta: žmonės netgi pradėjo vieni kitų bijoti.

Bažnyčia turėtų veikti priešingai – siekti vienybės, žmogiškos šilumos ir įtvirtinti bendrystę, kad visuomenėje neliktų „svetimų“. Popiežius Pranciškus savo laiške ne veltui paminėjo ir migrantus. Jis sako, kad migrantai mūsų visuomenei neturėtų būti „kiti“, nes yra tik mes, žmonės.

Skaitykite toliau čia: 15min.lt