KĄ REIŠKIA „UŽSAKYTI MIŠIAS“?

Eucharistija yra Jėzaus Kristaus auka už visus visų laikų žmones, todėl mes taip pat turime stengtis dalyvauti joje su konkrečiais prašymais ir padėka.

Gražus paprotys yra užsakyti šv. Mišias kokia nors intencija. Tai niekada nesusiaurina šv. Mišių, nepadaro jų tik „mano Mišiomis“, tik už mano paminėtus žmones ar reikalus, bet padeda mūsų bendrai maldai tapti konkretesne ir gyvesne, nes tik Dievas pajėgia vienu metu mylėti visus vienoda meile. Pagal seną tradiciją, užsakydami šv. Mišias, tikintieji palieka auką.

KOKIOS GALI BŪTI ŠV. MIŠIŲ INTENCIJOS?

Šv. Mišių intencijas padiktuoja gyvenimas ir mylinti tikinčio žmogaus širdis. Štai keli iš daugybės galimų pavyzdžių:

• Prašymai – palaimos šeimai, vaikams, sveikatos ir kantrybės ligoniams, pagalbos kovojantiems su žalingais įpročiais ir ydomis; už artimo žmogaus ar nusidėjėlių atsivertimą, prieš tolimą kelionę, sunkesnę operaciją; meldžiant palaimingos mirties; už visą giminę, už miestą, Tėvynę, taiką…
• Padėka – vardinių ar gimtadienio proga, pradedant ar baigiant mokslus bei darbus, priimant Santuokos sakramentą, gimus kūdikiui, išvengus nelaimės, pasveikus, švenčiant įvairius amžiaus ar santuokos jubiliejus…
• Už mirusius – už namiškius, gimines, draugus, geradarius, kuriems jaučiamės kokia nors prasme skolingi, už parapijoje tarnaujančius/tarnavusius kunigus, už tremtinius, laisvės kovotojus, už artimųjų neturinčius ar užmirštus, už skaistykloje esančius; laidotuvių dieną, 30-tą dieną po mirties ir kas mėnesį iki pirmųjų metinių, vėlesnių metinių sukakčių proga. Po šv. Grigaliaus Didžiojo (540-604m.) Bažnyčioje atsirado vadinamųjų grigališkų Mišių paprotys, kai už mirusįjį meldžiamasi 30 dienų iš eilės aukojamose Mišiose.