Malda, prašant Dievo tarnui sovietinių lagerių kaliniui Mečislovui Jurevičiau Altoriaus garbės ir jo užtarimo

---

Spalio 29 d. 18 val. kviečiame į Dievo tarno Mečislovo Jurevičiaus bylos atidarymo posėdį.
Šv. Mišioms vadovauja ir homiliją sako Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

---

Mečislovas Jurevičius (1927 m. spalio 29 d. Mimaičiai, Šakynos valsčius, Šiaulių apskritis – 1999 m. lapkričio 13 d. Šiauliai) – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Uolus tikėjimo gynėjas sovietmečiu.

Šeima: žmona Emilija, dukra Angelė, sūnus Jonas.

Būdamas 17 metų, įstojo (1944) į Kęstučio apygardos partizanų gretas. „Amerikos balsui“ pradėjus skelbti apie galimą Lietuvos išlaisvinamąjį karą, gavo užduotį pasitraukti iš būrio, kad, tarnaudamas sovietinėje armijoje, agituotų karius karo atveju pereiti išlaisvintojų pusėn. 1945 m. legalizavosi. 1948 m. pašauktas į sovietinę kariuomenę. 1950 m. gegužės mėn. suimtas ir apkaltintas antisovietine propaganda – pasisakymais prieš žemės ūkio kolektyvizaciją, gandų apie greitą SSRS–JAV karą skleidimu ir kt. Karo tribunolo nuteistas 25 metams lagerio. Iki 1956 m. kalintas Džezkazgano lageryje. Po Stalino mirties bausmė sumažinta. 1956 m. M. Jurevičius buvo paleistas. Į Lietuvą grįžo 1958 m. Dirbo eiliniu darbininku.

Už tokią veiklą M. Jurevičių aršiai puolė komunistinė spauda. 1975 m. atleistas iš darbo Aklųjų kombinate. Oficialiai – „už pravaikštas“, nes atsisakė dirbti katalikams privalomų religinių švenčių dienomis ir prašė administracijos leidimo atidirbti šeštadieniais arba atostogų metu. Vengdamas persekiojimo „už veltėdžiavimą“, 1977 m. pradėjo dirbti Žarėnų-Latvelių bažnyčios zakristijonu.

M. Jurevičius kartu su Eucharistijos bičiuliais dalyvavo ne vieno disidento teisme, pasirašė daugelį dokumentų dėl tikinčiųjų teisių pažeidinėjimo, platino pogrindžio leidinius. 1975 m. pabaigoje bandė patekti į Lietuvos SSR Aukščiausiąjį teismą, kur vyko S. Kovaliovo teismas, tačiau prie teismo rūmų buvo sulaikytas ir nuvežtas į KGB apklausti. Dėl savo veiklos ne kartą buvo tardomas, jo bute atliekamos kratos.

1979 m. vasarą M. Jurevičius pasirašė „1945-ių pabaltijiečių memorandumą“. Kaip LHG narys pasirašė protestus dėl A. Terlecko, J. Sasnausko, T. Velikanovos, V. Skuodžio, G. Iešmanto ir P. Pečeliūno suėmimo, akademiko A. Sacharovo ištrėmimo į Gorkį, dėl vokiečių diskriminavimo Lietuvoje ir kt. žmogaus teisių pažeidimų. 1979 m. M. Jurevičius parėmė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto dokumentą Nr. 12, adresuotą UNESCO organizacijai. 1981 m. vasarį su kitais Helsinkio grupės nariais pasirašė protestą, adresuotą LSSR prokurorui, dėl P. Cidziko uždarymo psichiatrinėje ligoninėje. Pasirašė ir daugelį kitų protestų, pareiškimų, dokumentų.

Sovietinio saugumo pareigūnų ne kartą sulaikytas, tardytas. 1981 m. kovo 25 d. po eilinės kratos suimtas. 1981 m. birželio 25–26 d. Vilniuje Aukščiausiasis teismas „išnagrinėjo“ M. Jurevičiaus baudžiamąją bylą. Nuteistas 3 metams pataisos darbų Permės griežto režimo lageryje. Apkaltintas už tai, kad 1979 m. liepos 27 d. organizavo ir vadovavo procesijai iš Meškuičių į Kryžių kalną (dalyvavo apie 500 žmonių), 1979 m. rugpjūčio 26 d. organizavo maldininkų eiseną iš Tytuvėnų į Šiluvą (dalyvavo apie 1000 žmonių), 1980 m. rugpjūčio 24 d. dalyvavo tikinčiųjų procesijoje iš Tytuvėnų į Šiluvą. Motyvuota tuo, kad minėtos eisenos buvo nelegalios, „trukdė eismui“ ir buvo pažeista „viešoji tvarka“. „Tikėjimas stipresnis už teismus“ – šia fraze galima apibendrinti M. Jurevičiaus kalbą, pasakytą aukščiau minėtame teisme.

„– Visos mūsų maldininkų eisenos – už lietuvių tautos blaivybę ir dorą. Ėjo daug jaunimo ir vaikų. O jeigu visas jaunimas tikėtų į Dievą, Lietuvoje būtų mažiau žmogžudysčių, paleistuvavimo ir girtuoklystės. Aš labai džiaugiuos, kad mane laikote vienu iš organizatorių. Man tai didelė garbė paprastam darbininkui, baigusiam 4 klases. Jūs logiškai pagalvokite, argi įmanoma suorganizuoti tūkstantinę žmonių minią iš visos Lietuvos, jeigu niekas eiti nenorės. Čia žmonės ėjo savo noru, rizikuodami, kad gali būti už tai teisiami. O pažiūrėkime, kas eina į Gegužės 1-osios demonstraciją: saujelė komunistų ir visi kiti, kuriems grasinama administracinėmis baudomis, jei nedalyvaus demonstracijoje.

– Jūs mane teisiate už religiją, ačiū jums, nes tai tik rodo, kad anksčiau tokių eisenų nebuvo. Jūs net kryžiaus bijote: tai liudija ne kartą griaunamas Kryžių kalnas. Kryžių kalnas nuo 1904 metų puošiamas kryžiais. Jų nei caras negriovė, nei fašistai. Lietuviai pagonys nuo senų laikų čia aukas aukodavo, o kai atėjo rusai, viską nuvertė ir ne kartą, bet Kryžių kalnas vis tiek stovi, ir kryžių daugėja. Kryžių kalno griovimas man tik davė impulsą dar labiau tikėti. Aš pirmą kryžių nešiau naktį. Jis egzistavo tik 2 val. ir buvo nuverstas. Paskui nešiau jau dieną nieko nebijodamas. Ir pamatysite, kad dar išaugs ne vienas kryžius, ir ne vieną kartą eis į Šiluvą žmonių minios, nors aš, kaip organizatorius, būsiu už grotų. Ir aš sakau jums: jei grįšiu gyvas, aš vis tiek ėjau ir eisiu!

– Jūs mane teisiate už religiją, ačiū jums! Ir aš prašau teisėją nemažinti man bausmės, o duoti 3 metus griežto režimo kolonijoje, kaip prašė prokuroras. Nors ši bausmė man lygi mirčiai, mano sveikata labai pablogėjo, aš džiaugiuosi, kad už tai esu teisiamas…

– Aš jums nekeršysiu, o melsiuosi už jus, kad jūsų vaikai nenueitų blogu keliu. Aš pasiruošęs kentėti už tai, kad visi žmonės pradėtų tikėti į Dievą ir kad mano teismas atvertų akis ne vienam bedieviui.“ (M. Jurevičius).

1984 m. M. Jurevičius iš įkalinimo vietos paleistas. Grįžęs toliau dalyvavo neginkluotame pasipriešinime, platino pogrindžio leidinius.

Silpnos sveikatos, sunkiai vaikštantis, o vėliau ir invalido vežimėlyje sėdintis M. Jurevičius Nepriklausomoje Lietuvoje praktiškai buvo įkalintas savo bute. Apie patirtas skriaudas pasakodavo be pykčio, nuoskaudų ar susierzinimo.

Jis savo likimą priėmė kaip Dievo tik jam skirtą. Ant Tikėjimo ir Tėvynės aukuro sudėjo ne tik savo, bet ir artimųjų gyvenimus. Kai M. Jurevičius pirmą sykį grįžo iš lagerio, dukrai Angelei buvo 8-eri. „Man buvo labai neįprasta, kad tai buvo mano tėtis. Reikėjo daug laiko prie to priprasti. Bet man jis padovanojo tikėjimą ir meilę Tėvynei. Jis visą gyvenimą paaukojo Dievui ir tėvynei. Buvo labai dvasingas, protingas ir bebaimis. Eidavo tiesiai į ugnį. Bandydavome su mama atkalbėti nuo pavojingų sprendimų“ (Iš dukros Angelės prisiminimų).

Lageriai palaužė M. Jurevičiaus sveikatą. Mirė sulaukęs 72 metų – 1999 m. lapkričio 13 d. Palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse.

1975 m. M. Jurevičius asmeniškai raštu buvo gavęs Popiežiaus Jono XXIII ir 1990 m. Popiežiaus Jono Pauliaus II Ypatinguosius Apaštališkuosius Palaiminimus. Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. vasario 1 d. dekretu už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius).

Pas jį lankėsi Amerikos, Belgijos, Suomijos, Lenkijos žurnalistai. Apie jį sukurta keletas filmų, transliuotų per Suomijos, Belgijos, Lenkijos televizijas. Vienas pirmųjų paskirto į Šiaulius J. E. vyskupo Eugenijaus Bartulio vizitų buvo pas Mečislovą Jurevičių.

Šaltinis/daugiau informacijos: siauliuvyskupija.lt

Pastaba. Renginių metu gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomi renginių nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti mmnprasidejimas.lt ar kitose internetinėse svetainėse.