Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo
Prasidėjimo parapija

Samariečiai: Nepraeiti pro šalį, kai reikia pagalbos

Kęstutis Kardinskas

Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus samariečiai, dirbantys Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje (Audronės Petkevičienės nuotr.).

„Samarietis – tai duona ir vanduo, tai druska ir švelnus prisilietimas prie kito žmogaus širdies, jo problemų ir skausmų mažinimas. Kuo daugiau savo meilės atiduti, tuo daugiau jos ir gauni“, – skelbiama Samariečių bendrijos veiklos programoje. Vadinasi, pagrindinis samariečio bruožas – gailestingumas. Samariečių istorijos pradžia – Evangelijos pasakojimas apie žmogų, plėšikų sumuštą ir pusgyvį paliktą pakelėje, ir apie gailestingą Samarijos senovės Palestinoje gyventoją.

Jėzus, samarietį pateikdamas kaip sektiną pavyzdį, kviečia mylėti žmones, kurie mums yra padėję, kviečia juos prisiminti ir dėkoti. Esame kviečiami padėti ir tiems, kuriuos tik iš matymo pažįstame ar visai nesame jų matę.

Lietuvos samariečių organizacijos gretose dirba daugiau nei tūkstantis savanorių. Pirmuosius žingsnius organizacija pradėjo žengti po Nepriklausomybės atkūrimo Kelmėje šviesios atminties Seimo nario Antano Račo iniciatyvą. 1991-ųjų liepą pažintis su Vokietijos Samariečių organizacija davė startą tokiai organizacijai Lietuvoje. Pagrindinės veiklos kryptys: rūpinimasis nelaimės ištiktaisiais, pagalba socialiai remtinoms bei daugiavaikėms šeimoms, žmonėms su negalia, benamiams, bedarbiams.

Šiauliuose Samariečių organizacija įsteigta 1992-ųjų sausio pabaigoje. Ją įkūrė ir 10 metų vadovavo gydytojas, miesto garbės pilietis Albertas Griganavičius (1934-2015).

Evangelijoje aprašytasis samarietis pasirūpino sužeistuoju ir išvyko savo reikalais, apie jokį atlygį negalvodamas, net padėkos žodžio nelaukdamas. Todėl ir Lietuvos samariečiai 9-is iš 10-ies darbų atlieka nemokamai, aukodami savo laiką, rodydami kantrybę ir altruizmą.

Parapijos klebono kun. Gintaro Joniko įkvėpti ir gavę iš jo rankų palaiminimą, prieš metus įkūrėme „Gerojo samariečio“ skyrių, kuriame su Dievo pagalba dalijame varguoliams ir daugiavaikėms šeimoms maistą, rūbus ir kt. Mūsų, nešiojančių širdyje Biblijoje aprašyto samariečio pavyzdį, parama pati įvairiausia: sauga ir pagloba namuose, labdaros valgyklos ir maisto daviniai, pavėžėjimo paslaugos, senjorų ir neįgaliųjų užimtumas, pirmosios pagalbos kursų organizavimas, vaikų dienos centrai ir kitos būtinos paslaugos. Ir visai nesvarbu, ar pagalbos reikia vaikui, senoliui, ar žmogui, nesusidorojusiam su asmeninio gyvenimo iššūkiais ir aplinkybėmis.

Minėtame Evangelijos pasakojime randame du svarbius dalykus. Jėzus kviečia visada prisiminti ir būti dėkingam žmonėms, kurie kada nors apdėjo, išgelbėjo, atleido, buvo šalia. Antra – Jis kviečia daryti tai, ką darė samarietis, – skirti laiko kitam.

Yra išlikęs vieno šventojo, turėjusio Dievo dovaną regėti ir kalbėti su angelais, pasakojimas: „Angelas pasiteiravo: „Kodėl jūs, žmonės, gyvendami žemėje, nesiaukojate dėl kitų, nes ši veikla Danguje pas Dievą yra labiausiai vertinama ir už ją gausiai atlyginama. Jūs galite tapti tikrais Turtuoliais pas Dievą ir lengvai pasiekti amžinybę“.

Todėl linkime visiems tapti tais gailestingais samariečiais, besiaukojančiais dėl kitų savo namuose, savo laiptinėje, savo parapijoje, tapti tikrai turtingais ir kad jūsų sąskaita stipriai pasipildytų Danguje.

Straipsnis iš jubiliejinio, 30 metų parapijos sukakčiai skirto laikraščio; 2023 m. spalio mėn., Nr. 1.